kepurna

kepùrna sf. (1) 1. į kepurę panašus kupstas: Stogas senas, žolėmis ir samanomis apžėlęs, kepurnomis suaugęs V.Krėv. Po šakotu ąžuolu jos (girnos) gulėjo kepurnomis apsnigtos, panašios į didžiulių grybų galvas V.Krėv. Įgundanti keleivio akis ima pastebėti jo viršūnėje kaip ir kokių nelygumų – kepurnų ar kapčių V.Myk-Put. Mūs pievose beveik nėra kepurnų Lzd. 2. velėna: Dirvoną suariau, tai tik kepùrnos stovi, ir akėčia neims Vlk.